Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo projektas

2012 gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įmonių bankroto įstatymo 2, 10, 11, 20, 21, 28, 29, 30, 33, 35 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-4927(2).

 

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas tyčiniam įmonių bankrotų teisiniam reguliavimui, tuo siekiant sumažinti tyčinio bankroto tikimybę ir apsaugoti kreditorių interesus.

 

Įmonių bankroto įstatymo pakeitimo projekte praplėsta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčiniu bankrotu siūloma laikyti įmonės privedimą prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu arba neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

 

Pagal šį projektą, bankrotas galės būti teismo pripažintas tyčiniu esant nors vienam iš šių požymių:

 

1) Įmonės valdymo organai nevykdė arba vykdė netinkamai jiems nustatytas pareigas;

2) Buvo sudaryti nuostolingi ar nenaudingi įmonei sandoriai arba priimti nuostolingi ar nenaudingi įmonei sprendimai;

3) Turtas buvo parduotas mažesnėmis nei rinkos kainomis asmenims, kuriuos sieja glaudūs ryšiai su įmone, ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiai su asmeniu, turėjusiu teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą;

4) Turtas perleistas neatlygintinai ar atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui;

5) Įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; 

6) Buvo vykdomas sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas tos pačios eilės kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo,  nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

7) Buvo vedama apgaulinga ir (arba) aplaidi buhalterinė apskaita ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

 

Siūloma preziumuoti, kad bankrotas yra tyčinis, jei:

 

1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises, ir  į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

 

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civiliniame kodekse nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nevykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

 

Teismas, gavęs kreditoriaus arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos turėtų pranešti kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jei prašymą pateikė ne administratorius). Jei įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

 

Įstatymo projekte nustatyta, kad jeigu įmonė buvo likviduota dėl tyčinio bankroto, asmenys, kalti dėl tyčinio bankroto, galėtų savo turtu atsakyti prieš kreditorius.

 

Informaciją apie tyčinius bankrotus ir asmenis, susijusius su jais, siūloma skelbti Įmonių bankroto valdymo departamento internetinėje svetainėje. 

Siekiant apsaugoti kreditorių interesus, siūloma, teismui sutikus, leisti kreditoriams ar jų paskirtiems atstovams leisti savo lėšomis atlikti įmonės, kuriai teisme iškelta bankroto byla, dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Kreditoriams taip pat siūloma leisti ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana).