Teisingumo teismo praktika

Ginčo metu Vokietijos federalinis darbo teismas kreipėsi į Europos teisingumo teismą (ETT) klausdamas, ar kolektyvinė sutartis, nustatanti orlaivių pilotams 60 metų amžiaus ribą, atitinka ES teisę. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 2 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo. 

 

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp orlaivių vadų R. Prigge, M. Fromm bei V. Lambach ir jų darbdavio Deutsche Lufthansa AG ginčą dėl kolektyvinės sutarties nuostatos, kad jų darbo sutartys savaime nutrūksta sulaukus 60 metų amžiaus. 

 

Atsižvelgiant į Jungtinės aviacijos institucijos (Joint Aviation Authority) reikalavimus – Skrydžio įgulos licencijavimas 1 (Flight Crew Licensing 1), kurie taip pat taikomi Vokietijai, tik pilotai vyresni nei 65 metų nebegali dirbti komercinės aviacijos pilotu, o kiti 60-64 amžiaus pilotai būti pilotais, jei laikomasi nustatytų reikalavimų: 1) piloto licencijos turėtojas yra iš kelių pilotų sudarytos įgulos narys, ir (2) kiti pilotai yra jaunesni nei 60 metų amžiaus.

 

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio nacionalinio teismo nuomone, darbo sutarties termino ribojimas dėl darbuotojo amžiaus pagrįstas tik jeigu dėl tam tikro amžiaus viršijimo jo vykdoma veikla kelia pavojų. Teismas taip pat nurodė, kad pilotų amžiaus riba leidžia ne tik užtikrinti tinkamą veiklos vykdymą, bet ir padeda apsaugoti įgulos, keleivių ir asmenų, gyvenančių skrydžių teritorijoje, gyvybę ir sveikatą.

 

Šiame sprendime ETT pripažino, kad vyresnių nei 60 metų pilotų veiklą būtina ne drausti, o tik riboti. Pagal direktyvos 2 straipsnio 5 dalį direktyva „nepažeidžia priemonių, numatytų nacionalinės teisės aktuose, kurios demokratinėse visuomenėse yra būtinos visuomenės saugumui, viešajai tvarkai palaikyti ir kriminalinių nusikaltimų prevencijai, kitų asmenų sveikatos, teisių ir laisvių apsaugai“. Todėl ETT toliau nusprendė, kad priemonė, kurioje nustatoma, kad sulaukę 60 metų pilotai nebegali užsiimti profesine veikla, nors nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose toks amžius yra 65 metai, nėra būtina visuomenės saugumui ir sveikatos apsaugai užtikrinti, kaip tai suprantama pagal direktyvos 2 straipsnio 5 dalį.

 

Be to, pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį „valstybės narės gali numatyti, kad skirtingas požiūris remiantis savybe, susijusia su kuria nors iš [šios direktyvos] 1 straipsnyje nurodytų priežasčių, nebūtų laikomas diskriminacija, jei dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tokia savybė yra įprastas ir lemiantis profesinis reikalavimas, su sąlyga, kad  tikslas yra teisėtas, o reikalavimas proporcingas“. ETT šioje byloje pripažino, kad direktyvos 4 straipsnio 1 dalies atžvilgiu socialiniai parteriai nustatė neproporcingą reikalavimą. 

 

Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtus užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į šias nuostatas ETT sprendė, kad oro eismo saugumas nėra teisėtas tikslas pagal šią nuostatą.

 

Taigi šioje byloje Europos teisingumo teismas pripažino, kad tam tikrais atvejais valstybės gali nustatyti apribojimus pilotams, sulaukusiems 60 metų amžiaus, bet „tik kai kuriomis aplinkybėmis“ galima pateisinti skirtingą požiūrį, jei būtent su amžiumi susijusi savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas.