Aktualijos

Dėl koronaviruso (Covid-19) paplitimo visame pasaulyje ir jo keliamų pavojų, Lietuva kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių paskelbė karantiną savo teritorijoje. To pasėkoje buvo įvesta daugybė viešojo ir privačiojo sektorių veiklos apribojimų; kasdien priimami nauji verslui įtakos turintys sprendimai. Šiuo precedento neturinčiu laikotarpiu verslas susiduria su daugybe sunkumų ir reikalauja greito teisinio palaikymo.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu, mūsų nuomone, tampa iatitinkami šiuo klausimai:

• Sutarčių vykdymas ir skolų išieškojimas;
• Ginčų sprendimu teisme ir arbitraže;
• Kreipimaisi dėl nemokumo procedūrų;
• Darbo sutarčių keitimas ar nutraukimas;
• Kelionių apribojimai;
• Mokesčių mokėjimo klausimai dėl atsiradusių nesklandumų;
• Valstybės paramos gavimas;
• Paskirtų baudų ar kitų valstybės valdžios sprendimų ir veiksmų ginčijimas;
• Privatumo apsauga.

Į ką reikėtų atsižvelgti? Žemiau pateikiame populiariausių klausimų, susijusių su „Covid-19“, turinčių įtakos verslui, santrauką ir mūsų rekomendacijas.

   - Sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir „force majeure“ išlyga

Nors kai kurie verslininkai susiduria su rimtais iššūkiais, susijusiais su karantinu, turinčiu įtakos jų galimybėms vykdyti verslą ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kai kurie verslai linkę nesąžiningai išnaudoti situaciją, bandydami įgyvendinti force majeure išlygas, tiesiog siekdami išvengti įsipareigojimų vykdymo šiais sunkiais laikais ir taupant lėšas, kol karantinas bus panaikintas.

Lietuvos Ekonomikos ir Inovacijų Ministerija yra paskelbusi paskelbė pranešimą, kuriame nurodoma, kad karantinas neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o bandymai išspręsti jūsų pačių problemas kitų sąskaita yra netoleruotini ir prieštarauja solidarumo principui, kurį šiandien reikia visapusiškai gerbti.

Jei susiduriama su sunkumais vykdant sutartinius įsipareigojimus arba turite klausimų dėl nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų vykdymo, patariame pirmiausia apsvarstyti sudarytų sutarčių sąlygas, į kurias paprastai įtraukiama nuostata dėl nenugalimos jėgos ir pateikiamas sąrašas įvykių, kuriuos šalys susitarė ateityje pripažinti nenugalima jėga.

Jei jūsų sutartyje epidemija nurodoma kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybė, tikėtina, kad galima pasikliauti tokia išlyga. Tačiau jei jūsų sutartyje numatyti tik valstybės institucijų veiksmai kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, gali reikėti įrodyti, kad kaip tokie valstybės veiksmai kovojant su COVID-19 paveikė jūsų galimybes vykdyti savo įsipareigojimus.

Peržiūrėjus atitinkamas nenugalimos jėgos aplinkybes, mes rekomenduotume apsvarstyti galiojančių įstatymų nuostatas dėl nenugalimos jėgos. Remiantis galiojančiais teisės aktais, tam, kad tam tikros aplinkybės būtų pripažintos force majeure aplinkybėmis, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: (i) sutarties sudarymo metu tokių aplinkybių nebuvo ir jų nebuvo galima pagrįstai numatyti; ii) dėl bylos aplinkybių sutartis objektyviai neįvykdoma; iii) šalis, neįvykdžiusi sutarties, negalėjo kontroliuoti ar užkirsti kelio toms aplinkybėms; v) šalis nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių ar jų padarinių rizikos.

Lietuvoje prekybos, pramonės ir amatų rūmai išduoda pažymėjimus, patvirtinančius force majeure aplinkybes, o šalis, norinti pasikliauti nenugalimos jėgos aplinkybėmis, gali pareikalauti, kad toks pažymėjimas būtų išduotas. Tačiau reikalinga atsižvelgti, kad  tokius pažymėjimus Lietuvos teismai vertina tik kaip vieną iš force majeure aplinkybių įrodymų, tačiau jie neturi privalomos teisinės galios.

Reikėtų pabrėžti, kad ten, kur iš esmės įmanoma įvykdyti įsipareigojimą, tačiau dėl karantino vienai šaliai tapo sudėtingiau ir (arba) brangiau, tai yra ne force majeure, o įsipareigojimų vykdymo taisyklių taikymo sunkiomis aplinkybėmis klausimas.

Mūsų nuomone, rekomenduotina  verslo partneriams bendrauti ir informuoti kitą šalį apie visus sunkumus, su kuriais jie susiduria vykdydami savo įsipareigojimus. Ragintume netoleruoti jokių rangovų veiksmų, kurie prieštarauja galiojantiems teisės aktams, sąžiningam sutarčių vykdymui ar solidarumo principui.

- Ginčų sprendimas

Nors karantinas nedraudžia teismų veiklos Lietuvoje, Teisėjų taryba rekomendavo neorganizuoti jokių žodinių teismo posėdžių karantino metu. Teismo posėdžiai yra pertvarkomi ir atidedami, o įmonės turėtų apsvarstyti, ar ginčų sprendimas Lietuvos teismuose gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

Greitai gali būti apribota kreditoriaus teisė išieškoti skolą iškėlus bankroto bylą. Teisėjų taryba pasiūlė sustabdyti kai kurias Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo nuostatas, o neseniai Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, apimantį šiuos pasiūlymus:

• sustabdyti įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo karantino metu ir 3 mėnesius po jo;
• sustabdyti kreditorių teisę iškelti skolininko bankroto bylą iki karantino pabaigos;
• sustabdyti galimybę nutraukti restruktūrizavimo procedūras dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo karantino metu.
• įstatymo projektą netrukus turės svarstyti Seimas. Taigi, darytina išvada, kad priėmus įstatymą kreditoriams bus apribotos galimybės pradėti bankroto procedūras jų skolininkų atžvilgiu.

Verslui būtų patartina apsvarstyti galimybę ginčus išspręsti draugiškai derybų ar arbitražo būdu. Reikėtų pažymėti, kad net jei jūsų susitarime nėra numatyta arbitražinė išlyga, susitarimą išspręsti ginčą arbitražo pagalba šalys gali sudaryti bet kuriuo metu, net kai ginčas jau kilo.

 Mes taip pat siūlome apsvarstyti galimybę kuo greičiau pradėti skolų išieškojimo procedūras ir, jei reikia, skolininko nemokumo procedūras.

 - Mokesčių lengvatos

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė mokesčių mokėtojų, kuriems taikoma „COVID-19“, sąrašą. Į sąrašą įtraukti mokesčių mokėtojai, kurie privalo sumokėti mokesčius po 2020 m. kovo 16 d. arba praėjus dviem mėnesiams nuo karantino pabaigos, ir jie atleidžiami nuo bet kokių delspinigių ir neturi būti susigrąžinti mokesčiai. Be to, pasibaigus karantinui, įmonės galės su valstybe sudaryti mokesčių paskolos sutartį be palūkanų.

Į ekonominės veiklos sąrašą įtraukta beveik 250 įvairių rūšių veiklos rūšių, pradedant kavinėmis ir baigiant oro linijų ir orlaivių nuomotojais. Įmonių sąrašą galite rasti čia.

Verslo įmonės, kurios dar nepateko į sąrašą, tačiau vis dar yra paveiktos COVID-19, gali kreiptis į mokesčių administratorių su pagalbos priemonių prašymu pateikdamos prašymą ir nurodydamos, kaip tai paveikė jų verslą.

Taip pat gali būti taikoma daugybė kitų mokesčių lengvatų (pavyzdžiui, atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio, atleidimas nuo žemės mokesčio), o mes patariame verslui pasinaudoti siūlomomis priemonėmis.

 - Užimtumo subsidijos

Paskelbus prastovą darbuotojui ar darbuotojų grupei, įmonės gali gauti subsidijas, o savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti išmokas iš valstybės.

Darbdavio nuožiūra valstybės mokama subsidijos suma gali būti:

• 90% darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau kaip 607 Eur bruto (minimali mėnesinė alga), arba
• 70% darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau kaip 910,50 Eur bruto (1,5 minimalios mėnesinės algos).

Darbdaviai, norintys gauti subsidiją, privalo apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai ir turėti tam tikrų papildomų įsipareigojimų (pvz., išlaikyti ne mažiau kaip 50% darbo vietų mažiausiai 3 mėnesius po subsidijų išmokėjimo pabaigos).

Jei savarankiškai dirbantys asmenys atitinka tam tikrus įstatymų nustatytus kriterijus (per pastaruosius metus registruojami ne trumpiau kaip 3 mėnesius, nedirba pagal darbo sutartį ir pan.), tokie savarankiškai dirbantys asmenys gali turėti teisę į vienkartinę išmoką nuo 257 Eur kiekvieną mėnesį. Mes skatiname verslus kreiptis dėl valstybės subsidijų ir taupyti darbo vietas.

Visus savo klausimus siųskite adresu info@sulijapartners.com.

Atgal į naujienų sąrašą