2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 306) („Reglamentas“) 5 straipsnio 1 dalis numato oro vežėjo pareigą išmokėti keleiviams kompensaciją skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgesniam nei trijų valandų terminui atvejais. Skrydį vykdantis oro vežėjas gali būti atleidžiamas nuo šios pareigos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Byloje C-394/14 Europos Teisingumo Teismas vertino, ar oro uosto įlaipinimo trapo ir orlaivio susidūrimas, turi būti kvalifikuojamas kaip „ypatinga aplinkybė“ Reglamento kontekste.
2014 m. lapkričio 14 d. priimtoje nutartyje Teismas pabrėžė, kad orlaivio techninės problemos gali būti laikomos „ypatingomis“ aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal Reglamentą, tik jei jos susijusios su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti. Įlaipinimo trapo ar takelio naudojimas keleiviniame oro transporte neišvengiamas, juo keleiviai įlipa į lėktuvą ir išlipa iš jo, taigi situacijos, kai oro vežėjai naudoja įlaipinimo trapą, kartojasi nuolat. Šiomis aplinkybėmis orlaivio ir įlaipinimo trapo susidūrimas turi būti laikomas normaliai oro vežėjo veiklai būdingu įvykiu. Atsižvelgiant į tai, Teismas padarė išvadą, kad toks įvykis negali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, atleidžiančia oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją dėl skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
ETT sprendimo tekstą lietuvių kalba galima rasti
čia.
Atgal į naujienų sąrašą