Italijos teismas pateikė prašymą Europos Teisingumo Teismui priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas Italijos regiono įstatymo atitikimas Europos Sąjungos teisei. Italijos teismas prašė išnagrinėti, ar pagal Europos Sąjungos teisę draudžiamas toks teisės aktas, kuriame nustatyti leidimų steigti naujas optikos parduotuves išdavimo ribojimai ir numatyta, kad:
1) kiekvienoje geografinėje zonoje iš pricipo gali būti įsteigta tik po vieną optikos parduotuvę 8 000 gyventojų ir;
2) kiekviena nauja optikos parduotuvė turi būti steigiama iš principo laikantis minimalaus 300 metrų atstumo nuo jau esančių optikos parduotuvių.
Dėl įsisteigimo laisvės apribojimo egzistavimo
Savo sprendime Teismas dar kartą pažymėjo, kad bet kokia nacionalinė priemonė, kuri, nors ir taikoma nediskriminuojant dėl pilietybės, gali Sąjungos piliečiams sudaryti kliūčių pasinaudoti Sutarties garantuojama įsisteigimo laisve arba naudojimąsi ja padaryti mažiau patrauklų, yra ribojimas, kaip jis suprantamas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Italijos regiono įstatymą siekiant įsteigti naują optikos parduotuvę iš pradžių reikia gauti administracinį leidimą, taip pat į tai, kad šiuo teisės aktu leidžiama steigti tik ribotą optikos parduotuvių skaičių tam tikroje teritorijoje, bei į tai, kad sudaromos kliūtys optikams laisvai pasirinkti jų savarankiškai vykdomos veiklos vykdymo vietą, toks Italijos regiono teisės aktas yra įsisteigimo laisvės apribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 49 straipsnį.
Dėl įsisteigimo laisvės apribojimo pateisinimo
Tačiau toliau Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką įsisteigimo laisvės apribojimai, taikomi nediskriminuojant dėl pilietybės, gali būti pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais su sąlyga, kad jie gali užtikrinti tikslo, kurio jais siekiama, įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
Taisyklė, pagal kurią atitinkamam gyventojų skaičiui gali būti steigiama tik viena optikos parduotuvė, gali palengvinti tolygų šių parduotuvių paskirstymą atitinkamoje teritorijoje ir taip užtikrinti visiems gyventojams tinkamas galimybes gauti optikų siūlomas paslaugas, o taisyklė, pagal kurią nustatomas minimalus atstumas tarp dviejų optikos parduotuvių, užtikrina, kad netoli pacientų bus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas, ir taip prisidedama prie geresnės visuomenės sveikatos apsaugos atitinkamoje teritorijoje.
Todėl Teismas konstatavo, kad toks teisės aktas, koks buvo nagrinėjamas pagrindinėje byloje, iš principo tinkamas pasiekti su visuomenės sveikatos apsauga susijusiam bendrajam tikslui, užtikrina tolygų optikos parduotuvių paskirstymą nacionalinėje teritorijoje ir garantuoja greitą prieigą prie šių parduotuvių, todėl yra pateisinamas.
Tačiau Teismas taip pat pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi išnagrinėti, ar kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi skaidrių ir objektyvių kriterijų, tinkamai naudojasi šiame įstatyme suteiktais įgaliojimais, nuosekliai ir sistemiškai siekdamos tikslų, susijusių su visuomenės sveikatos apsauga visoje atitinkamoje Italijos teritorijoje.
Daugiau informacijos galite rasti
čia.
Atgal į naujienų sąrašą