Europos Teisingumo Teismo praktika

 

1996 m. Ispanijos teismas pripažino vykdytina p. S. Melloni ekstradiciją į Italiją, kad ten jis būtų teisiamas už atitinkamai arešto orderiuose nurodytas veikas. Tačiau S. Melloni pradėjo slapstytis ir nebuvo perduotas Italijos valdžios institucijoms. 2003 m. S. Melloni buvo nuteistas už akių (in absentia), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. 2004 m. S. Melloni atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, kad būtų įvykdyta Italijos teismo paskirta bausmė. Sulaikius S. Melloni, šis nesutiko būti perduotas Italijos valdžios institucijoms ir tvirtino, kad, priėmus nuosprendį už akių, buvo pažeistos jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. 

 

Ispanijos teismas (Tribunal Constitucional) Teisingumo Teismui pateikė šiuos prejudicinius klausimus:

 

1) Ar  Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją draudžiama šioje nuostatoje nurodytais atvejais nacionaliniams teismams nustatyti Europos arešto vykdymo sąlygą, kad tam tikras nuosprendis galėtų būti apskųstas, siekiant užtikrinti suinteresuotojo asmens teisę į gynybą?

2) Tuo atveju, jei į pirmąjį klausimą atsakoma teigiamai, ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalis atitinka reikalavimus, kylančius iš teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, bei šios Chartijos 48 straipsnio 2 dalyje garantuojamos teisės į gynybą?

3) Tuo atveju, jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal Chartijos 53 straipsnį, valstybei narei leidžiama nustatyti asmens, nuteisto už akių, perdavimo sąlygą, kad prašančioje valstybėje narėje nuosprendis galėtų būti apskųstas, taip suteikiant šios teisėms didesnę apsaugą, nei numatyta pagal Europos Sąjungos teisę, siekiant išvengti aiškinimo, kuris apribotų ar pažeistų šios valstybės narės konstitucijoje įtvirtintą pagrindinę teisę?

 

 

Dėl pirmojo klausimo Teisingumo Teismas nurodė, kad 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: pagal šios straipsnio nuostatas draudžiama šioje nuostatoje nurodytais atvejais vykdančiai teisminei institucijai nustatyti Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti bausmę, vykdymo sąlygą, pagal kurią tam tikras už akių (in absentia) priimtas nuosprendis galėtų būti apskųstas išduodančioje valstybėje narėje. 

 

Atsakydamas į antrą klausimą, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime yra esminis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementas, ši teisė nėra absoliuti. Kaltinamasis gali savo valia tiesiogiai arba netiesiogiai jos atsisakyti, su sąlyga, kad atsisakymas būtų nustatytas aiškiai ir jam turi būti taikomos bent jau minimalios tokio atsisakymo svarbą atitinkančios garantijos, taip pat atsisakymas neturi pažeisti jokio svarbaus viešojo intereso. Todėl Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti už akių paskirtą bausmę, vykdymui negali būti nustatyta sąlyga, kad jo byla būtų jam dalyvaujant persvarstyta išduodančioje valstybėje narėje. Teisingumo Teismas nusprendė, kad 2002/584/TVR 4a straipsnio 1 dalis atitinka iš Chartijos 47 straipsnio ir 48 straipsnio 2 dalies kylančius reikalavimus.

 

Atsakydamas į trečiąjį klausimą Teisingumo Teismas nurodė, jog Chartijos 53 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo neleidžiama valstybei narei nustatyti asmens, nuteisto už akių, perdavimo sąlygos, pagal kurią jam turi būti sudaryta galimybė apskųsti nuosprendį išduodančioje valstybėje narėje, taip siekiant išvengti jos konstitucijoje užtikrintų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą pažeidimo. 

 

Daugiau informacijos galite rasti čia.