Teisės aktai

Kiekybiniai reikalavimai įtvirtinti naujojo įstatymo 40 straipsnyje, kuris numato didesnius nei buvo numatyta senajame įstatyme minimalaus kapitalo reikalavimus draudimo ir perdraudimo įmonėms. Minimalaus kapitalo reikalavimai padidinti 200 000 eurų ir siekia 2 200 000 eurų draudimo įmonėms, vykdančioms ne gyvybės draudimo veiklą bei 3 200 000 eurų įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, taip pat užsiimančias su sausumos transporto priemonių, skraidymo aparatų, laivų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimu, bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, kredito bei laidavimo draudimu. Pastebėjusi, kad nevykdo ar yra rizika, kad negalės vykdyti per kitus 3 mėnesius minimalaus kapitalo reikalavimo, draudimo ar perdraudimo įmonė privalo informuoti apie tai priežiūros instituciją, kurios funkcijas Lietuvoje vykdo Lietuvos Bankas.

 

Kokybiniai reikalavimai ir priežiūra įgyvendinti numatant rizikos valdymą ir vidaus kontrolę draudimo ar perdraudimo įmonėmis. Naujas draudimo įstatymas numato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė privalo turėti rašytinę politiką rizikos valdymo, vidaus kontrolės, vidaus audito ir, kai taikoma, veiklos rangos srityse.

 

Nustatyta, kad draudimo ar perdraudimo įmonėje privalo būti nustatyta veiksminga rizikos valdymo sistema, kurią sudaro strategijos, procesai ir ataskaitų teikimo tvarka, būtini nuolatiniam kylančių ar galinčių kilti rizikų ir šių rizikų sąveikos nustatymui, vertinimui, stebėjimui, valdymui ir pranešimui apie jas

 

Draudimo ar perdraudimo įmonė turi įgyvendinti veiksmingą veiklos vidaus kontrolės sistemą. Vidaus kontrolės sistemą turi sudaryti bent administracinės ir apskaitos procedūros, vidaus kontrolės struktūra, tinkami atsiskaitymo principai visais įmonės lygmenimis ir atitikties užtikrinimo funkcija, kuri apima teisės aktų, vidaus teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo vertinimą pagal šį įstatymą bei direktyvos Mokumas II reikalavimus.

 

Direktyvoje įtvirtintas atskleidimo reikalavimas įgyvendintas įstatymo 54 straipsnyje. Jis numato, kad draudimo ar perdraudimo įmonė, vykdydama informacijos atskleidimo visuomenei reikalavimus, turi parengti mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ir ją paskelbti.

 

Derinant naują įstatymo redakciją su 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinančia vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturi teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.

 

Įstatyme nustatyta, kad draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi teisę gauti ir toliau tvarkyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų turimus, taip pat registruose, informacinėse sistemose ar kitose duomenų rinkmenose tvarkomus duomenis apie apdraustojo ir nukentėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę, suteiktas gydymo paslaugas, nustatytus susirgimus, patirtas traumas ir mirties priežastis.

 

Naujas Draudimo įstatymas įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatymo 3 straipsnį, nurodantį, kokie subjektai Lietuvoje gali vykdyti draudimą veiklą).

 

Nauja Draudimo įstatymo redakcija prieinama čia.