Teisės aktų pakeitimai

2012 m. birželio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Komercinio arbitražo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-2089, kuriuo Komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ), galiojantis nuo 1996 metų, išdėstytas nauja redakcija. Nauja KAĮ redakcija buvo derinama su naujausiais UNCITRAL Pavyzdinio komercinio arbitražo įstatymo pakeitimais.

Galima išskirti šiuos svarbiausius KAĮ pakeitimus:

1) Atsisakyta arbitražo skirstymo į nacionalinį komercinį arbitražą ir tarptautinį komercinį arbitražą;

2) KAĮ 6 straipsnio 1 dalis numato galimybę įteikti adresatui bet kokį rašytinį pranešimą elektroninių ryšių galiniais įrenginiais;

3) KAĮ 10 str. 2 d. 3 p. nustato, kad arbitražinis susitarimas laikomas galiojančiu ir tais atvejais, kai jis sudarytas naudojantis elektroninių ryšių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiškumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti;

4) 11 str. 1 d. nustato, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti nepriklausomai nuo to, ar dėl to yra vieno iš šalių reikalavimas.

5) Nuo šiol arbitraže galės būti sprendžiami ir ginčai, susiję su konkurencija ar bankrotu. KAĮ 3 str. priskiria komerciniam ginčui ir ginčą dėl žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimo, o KAĮ 49 str. 7 d. nustato, kad bankroto bylos iškėlimas arbitražinio susitarimo šaliai ar kitos bankroto procedūros arbitražinio susitarimo šaliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginčą spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginčą, išskyrus kelias įstatyme numatytas išimtis. Be to, šalys galės susitarti perduoti arbitražui nagrinėti ir ginčus, kylančius iš darbo ir vartojimo sutarčių, tačiau tik tuo atveju, jei arbitražinis susitarimas sudaromas po to, kai kilo ginčas (12 str. 2 d.).

6) Kaip ir ankščiau KAĮ nustato, kad arbitrų skaičius turi būti nelyginis, tačiau naujoje redakcijoje nustatoma, kad arbitražo teismo, sudaryto iš lyginio arbitrų skaičiaus, priimtas arbitražo teismo sprendimas dėl šios priežasties nelaikomas negaliojančiu (13 str. 1 d.)

7) numatyta galimybė kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitro paskyrimo ad hoc arbitražo atveju (14 str. 2 d. 6 p.)

8) nauja KAĮ redakcija numato arbitražo teismo teisę savarankiškai, nesikreipiant į teismą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimant dėl to nutartį, kuri laikoma vykdytinu dokumentu. Jei ši nutartis nevykdoma šalis gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (20 str. 1 d., 25 str. 2 d.).

9) numatyta arbitražo teismo teisė priimti dėl ginčo esmės galutinį, dalinį arba papildomą sprendimą (42 str. 1 d.)

10) terminas, per kurį arbitražo teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, sutrumpintas nuo trijų iki vieno mėnesio (50 str. 5 d.).

Arbitražas yra puiki alternatyva valstybiniams teismams. Praktiškai bet koks komercinis ginčas gali būti perduotas spręsti pasirinktiems konkrečių sričių specialistams, tuo pačiu taupant ginčo šalių lėšas ir laiką. Tačiau kol kas šis ginčų sprendimo būdas Lietuvoje nėra populiarus. Tikimasi, kad nauja KAĮ redakcija padidins ginčų sprendimo arbitraže efektyvumą ir paskatins verslo subjektus dažniau rinktis šį ginčų sprendimo būdą.

 Su nauja Komercinio arbitražo įstatymo redakcija galima susipažinti čia.

Atgal į naujienų sąrašą