Bendrovių valdymas

Mūsų advokatų profeisinė bendrija konsultuoja visais klausimais, susijusiais su Lietuvos bendrovių valdymu. Konkrečiau, mes teikiame teisines konsultacijas šiais klausimais:

• dėl juridinio asmens narių teisių ir jų pajėgumo kontroliuoti valdymo organus
• dėl kompetencijų paskirstymo tarp generalinio direktoriaus ir valdybos
• dėl vidaus nuostatų ir darbo procedūrų Stebėtojų tarybos ir Valdančiosios tarybos darbui
• ginčytinuose klausimuose, mes surenkame įrodymus šešėlinio vadovo ar šešėlinės bendrovės struktūros identifikacijai.

Žinios ir patirtis

Bendrovių struktūros Lietuvoje

Kiekvienas juridinis asmuo Lietuvoje privalo turėti: (i) valdymo organą, kuris gali būti vienas asmuo arba kolegialus valdymo organas ir (ii) juridinio asmens narių susirinkimą, nebent ypatingi įstatymai ar bendrovės dokumentai nurodo kitokias struktūras.  

„UAB“ ir „AB“ bendrovių tipai yra populiariausios Lietuvos bendrovių formos. Privalomi UAB ir AB tipo bendrovių organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas (dažniausiai vadinamas direktoriumi arba generaliniu direktoriumi). Stebėtojų taryba ir Valdančioji taryba (taip pat vadinama Direktorių taryba) taip pati gali būti sudarytos, bet jų egzistencija nėra būtina.

Taigi, Lietuvos bendrovių įstatymas bendrovėms suteikia pasirinkimą tarp vienos pakopos arba dviejų pakopų valdymo organų sistemos. Tuo atveju, jeigu pasirinkta dviejų pakopų sistema, akcininkų susirinkimas išrenka Stebėtojų tarybą, kuri savo ruožtu toliau išrenka Valdančiąją tarybą. Priešingai nei kitose šalyse, generalinis direktorius nėra ex officio Valdančiosios tarybos narys. Valdančioji taryba renka ir šalina  generalinį direktorių iš pareigų (jei Valdančioji taryba nesudaryta, tai atlieka Stebėtojų taryba, o jei Stebėtojų taryba nesudaryta, tai atlieka visuotinis akcininkų susirinkimas). Lietuvos bendrovių įstatymas reikalauja, kad juridinių asmenų valdymo organai būtų tik fiziniai asmenys. Lietuvos bendrovė negali būti paskirta juridinio asmens direktoriumi. 

Praktiniai klausimai

Lietuvos bendrovių valdyme vis dar iškyla sunkumų atskiriant nuosavybės ir valdymo klausimus. Praktikoje generaliniam direktoriui daug įtakos daro dominuojantys akcininkai ir kartais galima rasti šešėlinį arba de facto bendrovės direktorių, kuris gali būti eilinis bendrovės darbuotojas arba apskritai neturintis darbo santykių. Nauja Lietuvos teismų praktika pripažino šešėlinių direktorių egzistavimą.